Kodėl informacijos perteklius tapo problema
Kiekvieną rytą pabundu ir instinktyviai siekiu telefono. Pirmiausia – naujienos, pranešimai, el. laiškai. Per kelias minutes galva jau pilna informacijos, kurią sunku suvaldyti. Skamba pažįstamai? Gyvename laikais, kai informacijos trūkumas nėra problema – priešingai, jos per daug. Socialiniai tinklai, naujienų portalai, tinklaraščiai, podkastai, naujienlaiškiai – visi šaukia dėmesio.
Problema ne tik kiekybinė. Informacijos kokybė labai skiriasi. Šalia rimtų analitinių straipsnių atsiranda sensacingi antraštės, šalia faktų – nuomonės, persirengusios faktais. O dar yra dezinformacija, pusiau tiesos ir tiesiog šlamštas. Bandymas viską perskaityti, viską žinoti virsta neįmanomu uždaviniu, kuris sukelia stresą ir informacinį nuovargį.
Pastebėjau, kad dauguma žmonių informacijos vartojimą organizuoja chaotiškai. Skaitome tai, kas atsitiktinai pasirodo naujienų sraute, kas virališka, ką dalijasi draugai. Tokia strategija (jei tai apskritai galima vadinti strategija) veda į tai, kad laiką švaistome nesvarbiems dalykams, o svarbios temos praeina pro šalį.
Pirmasis žingsnis: suvokti savo tikruosius poreikius
Prieš pradedant atrinkti šaltinius, verta sustoti ir pagalvoti – ko iš tiesų noriu iš naujienų? Skamba kaip akivaizdus klausimas, bet nedaugelis žmonių sau jį užduoda. Vieni skaito naujienas iš įpročio, kiti – iš baimės kažko nepraleisti, dar kiti – tiesiog nuobodžiaudami.
Aš sau išsikėliau kelis kriterijus. Pirma, noriu suprasti pagrindinius įvykius, kurie veikia mano gyvenimą – ekonomiką, politiką, technologijas. Antra, man svarbu gilesnė analizė, ne tik kas įvyko, bet ir kodėl, kokie gali būti padariniai. Trečia, noriu išvengti nereikalingo triukšmo – man nerūpi skandalai, sensacijos ir virusinės istorijos, kurios po savaitės bus užmirštos.
Jūsų prioritetai gali būti kitokie. Galbūt jums svarbi vietinė politika, kultūra, mokslas ar verslo naujienos. Galbūt norite sekti tarptautinius įvykius arba specializuotis konkrečioje srityje. Svarbu tai apsibrėžti, nes kitu atveju skęsite informacijos jūroje be kompaso.
Taip pat verta pagalvoti apie laiką. Kiek valandų per dieną ar savaitę galite skirti naujienų skaitymui? Būkime realistai – jei dirbate pilną darbo dieną, turite šeimą ir pomėgius, vargu ar galite skirti daugiau nei valandą per dieną. Tai reiškia, kad turite būti labai selektyvūs.
Kaip atpažinti patikimą šaltinį
Ne visi naujienų portalai sukurti vienodai. Kai kurie stengiasi laikytis žurnalistinių standartų, tikrina faktus, atskiria nuomones nuo naujienų. Kiti medžioja klikų, skelbia nepatvirtintą informaciją, rašo klaidinančias antraštes. Kaip atskirti vienus nuo kitų?
Pirmiausia žiūriu į tai, ar šaltinis aiškiai atskiria faktus nuo nuomonių. Geri leidiniai turi atskirą skyrių komentarams ir nuomonėms, o naujienose stengiasi būti neutralūs. Jei kiekvienas straipsnis kupinas emocingų vertinimų ir autoriaus pozicija akivaizdi – tai raudonas signalas.
Antra, patikimi šaltiniai nurodo informacijos šaltinius. Jei straipsnyje rašoma „ekspertai teigia” arba „šaltiniai praneša”, bet nenurodoma, kas tie ekspertai ar šaltiniai – skeptiškai žiūriu į tokią informaciją. Kokybiškoje žurnalistikoje matysime nuorodas, citatas, oficialius dokumentus.
Trečia, patikimi leidiniai taiso klaidas ir tai prisipažįsta. Visi klysta, bet profesionalūs žurnalistai skelbia pataisymus, kai paaiškėja, kad informacija buvo netiksli. Jei portalas niekada neklysta arba klaidas slepia – tai nerodo profesionalumo.
Dar vienas geras būdas – patikrinti, kas stovi už leidinio. Kas jį finansuoja? Kokie žmonės dirba redakcijoje? Ar turi aiškią politinę ar komercinę darbotvarkę? Visiškai nepriklausomų leidinių beveik nėra, bet svarbu suprasti, kokios interesų grupės gali daryti įtaką.
Diversifikuoti, bet neperaugti
Vienas dažniausių patarimas – sekti įvairius šaltinius, kad gautum platesnį vaizdą. Tai teisinga, bet su išlyga. Jei seksiu dvidešimt skirtingų portalų, tiesiog paskęsiu informacijoje ir nieko neįsiminėsiu.
Mano strategija – turėti kelis pagrindinius šaltinius (tris-keturis), kuriuos skaitau reguliariai, ir kelis papildomus, į kuriuos žiūriu periodiškai arba kai reikia gilesnės informacijos apie konkrečią temą. Pagrindiniai šaltiniai turėtų būti patikimi, plačios aprėpties, reguliariai atnaujinami.
Pavyzdžiui, galite pasirinkti vieną nacionalinį naujienų portalą, vieną tarptautinį, vieną specializuotą (priklausomai nuo jūsų interesų – verslo, technologijų, kultūros) ir galbūt vieną analitinį žurnalą ar tinklaraštį. Tai jau suteiks gerą informacijos bazę, neužkraunant per daug.
Svarbu, kad šaltiniai būtų šiek tiek skirtingų perspektyvų. Ne dėl to, kad reikia skaityti propagandą iš visų pusių, bet kad išvengtum informacinio burbulo. Jei visi tavo šaltiniai turi tą pačią ideologinę orientaciją, rizikuoji negirdėti kitų požiūrių ir argumentų.
Papildomi šaltiniai gali būti specializuoti tinklaraščiai, ekspertų Twitter paskyros (ar kitos socialinės medijos), teminiai podkastai. Juos naudoju ne kasdieniam naujienų vartojimui, bet kai noriu giliau suprasti konkrečią temą.
Technologiniai įrankiai ir jų ribos
RSS skaitytuvai, naujienų agregatai, personalizuotos aplikacijos – technologijos gali padėti valdyti informacijos srautą. Bet jos taip pat gali sukurti naujų problemų.
RSS skaitytuvai (pvz., Feedly, Inoreader) leidžia viename lange matyti naujienas iš visų pasirinktų šaltinių. Tai patogiau nei lankyti kiekvieną svetainę atskirai. Galite organizuoti šaltinius į kategorijas, žymėti svarbius straipsnius vėlesniam skaitymui. Aš naudoju šį metodą ir jis tikrai padeda sutaupyti laiko.
Tačiau RSS turi trūkumą – gali tapti dar vienu nesibaigiančiu sąrašu, kurį jaučiatės privalą perskaityti. Kai matau, kad turiu 200 neperskaitytų straipsnių, tai kelia stresą, o ne padeda. Todėl svarbu būti griežtam – jei neturite laiko perskaityti, tiesiog pažymėkite viską kaip perskaitytą ir judėkite toliau. Pasaulis nesugrius.
Naujienų agregatai kaip Google News ar Apple News naudoja algoritmus, kad pasiūlytų jums turinį pagal jūsų interesus. Tai gali būti naudinga atrandant naujus šaltinius ar temas, bet algoritmai linkę kurti burbulus – rodys daugiau to, ką jau skaitote, sustiprinant jūsų esamas nuostatas.
Socialiniai tinklai taip pat daugeliui žmonių tapo naujienų šaltiniu. Čia reikia ypač atsargumo. Facebook, Twitter ar kitos platformos nėra sukurtos objektyviai informuoti – jos sukurtos maksimizuoti įsitraukimą. Tai reiškia, kad algoritmai pirmenybę teikia emocingam, kontroversiškam, virusiniam turiniui, o ne svarbiausiam ar tiksliausiam.
Jei naudojate socialinius tinklus naujienoms, būkite labai selektyvūs, ką sekate. Geriau sekti konkrečius žurnalistus, ekspertus, patikimus leidinius, nei draugų dalijamą turinį. Ir visada patikrinkite informaciją prieš ja tikėdami ar ja dalijantis.
Lėtesnė žurnalistika kaip alternatyva
Pastebėjau, kad nuolatinis naujienų srautas dažnai sukuria iliuziją informuotumo, bet ne tikrą supratimą. Žinau, kas įvyko šiandien, bet ar suprantu kontekstą? Ar žinau, kaip čia atėjome ir kur tai veda?
Todėl vis labiau vertinu tai, kas vadinama „slow journalism” – lėtąją žurnalistiką. Tai ilgesni, analitiniai straipsniai, kurie nebesiveja naujienų ciklo, bet stengiasi suteikti gilesnį supratimą. Tokie straipsniai gali būti parašyti praėjus dienoms ar net savaitėms po įvykio, kai jau aišku, kas iš tiesų svarbu.
Savaitiniai ar mėnesiniai žurnalai, ilgų straipsnių portalai, analitiniai tinklaraščiai – tai šaltiniai, kurie padeda suprasti didesnį vaizdą. Pavyzdžiui, užuot skaičius dešimtis straipsnių apie kasdienius politinius susirėmimus, geriau perskaityti vieną išsamų straipsnį, kuris paaiškina politinę situaciją, jos priežastis ir galimas pasekmes.
Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti kasdienių naujienų. Bet galite sumažinti jų vartojimą ir daugiau dėmesio skirti gilesniam turiniui. Mano praktika – greitai peržvelgti pagrindines naujienas ryte (15-20 minučių), o vakare ar savaitgaliais skirti laiko ilgesniems straipsniams.
Knygos taip pat yra puikus būdas giliai suprasti temas. Jei jus domina konkreti sritis – ekonomika, geopolitika, technologijos – kelios geros knygos suteiks daugiau supratimo nei šimtai naujienų straipsnių. Knygos suteikia istorinį kontekstą, sistemišką analizę, kurių trūksta kasdienėse naujienose.
Praktinė rutina, kuri veikia
Teorija gera, bet kaip tai atrodo praktikoje? Pasidalinsiu savo rutina, kuri man veikia jau kelerius metus.
Ryte, pusryčiaujant, skaitau vieną pagrindinį naujienų portalą – tiesiog peržvelgiu antraštes ir perskaitau keletą straipsnių, kurie atrodo svarbūs. Tai užima apie 15 minučių. Nesistengu perskaityti visko – tik tai, kas tikrai svarbu ar įdomu.
Pietų pertraukos metu kartais patikrinu dar vieną-du šaltinius, bet ne kasdien. Jei matau, kad įvyko kažkas svarbaus, paskaitau daugiau. Jei ramu – praleisiu.
Vakare, jei turiu laiko ir energijos, skaitau ilgesnius straipsnius. Naudoju „read it later” tipo aplikacijas (Pocket, Instapaper), kur per dieną išsaugau įdomius straipsnius. Vakare atidarau aplikaciją ir skaitau ramiai, be skubėjimo. Tai gali būti 30 minučių arba valanda, priklausomai nuo dienos.
Savaitgaliais skaitau dar gilesnį turinį – ilgus straipsnius, žurnalus, klausau podkastų. Tai laikas, kai galiu skirti dėmesį sudėtingesnėms temoms, kurioms per savaitę neturiu laiko.
Svarbu – nejaučiu kaltės, jei praleisiu dieną be naujienų. Pasaulis nesustoja, ir tikrai svarbios naujienos vis tiek pasieks. Geriau praleisti vieną dieną, nei pergesti ir mesti viską.
Dar vienas patarimas – nustatykite ribas. Išjunkite push pranešimus iš naujienų aplikacijų. Jie tik blaško ir sukelia nerimą. Patys nuspręskite, kada skaitysite naujienas, o ne leiskite aplikacijoms spręsti už jus.
Kritinio mąstymo įgūdžiai kaip ginklas prieš dezinformaciją
Net pasirinkus geriausius šaltinius, vis tiek reikia kritiškai vertinti informaciją. Dezinformacija, klaidinančios antraštės, manipuliacijos gali pasirodyti bet kur.
Pirmasis klausimas, kurį sau užduodu skaitydamas bet kokią naujieną – kas yra šaltinis? Ar tai pirminė informacija (dokumentas, tyrimas, oficialus pareiškimas), ar antrinė (kažkas apie tai rašo)? Jei antrinė – ar galiu rasti pirminį šaltinį ir jį patikrinti?
Antrasis klausimas – ar antraštė atitinka turinį? Dažnai antraštės yra sensacingos ar klaidinančios, kad pritrauktų klikų, bet pats straipsnis sako ką nors visai kitą. Visada perskaitau visą straipsnį, ne tik antraštę.
Trečias klausimas – ar tai nuomonė, ar faktas? Daugelis straipsnių maišo faktus su interpretacijomis, ir ne visada aišku, kur baigiasi vieni ir prasideda kiti. Stengiuosi atskirti – kas yra patvirtinta informacija, o kas autoriaus nuomonė ar spekuliacija.
Ketvirtas klausimas – kas lieka nepasakyta? Kartais svarbiausias dalykas yra ne tai, kas pasakyta, bet tai, kas praleista. Ar straipsnis pateikia visas puses? Ar yra kontekstas? Ar gali būti kitokių interpretacijų?
Jei kažkas atrodo per daug gera, kad būtų tiesa, arba per daug šokiruojanti – greičiausiai taip ir yra. Sustokite ir patikrinkite kitose šaltiniuose. Jei didelė naujiena, kiti patikimi leidiniai taip pat apie tai rašys.
Taip pat naudinga žinoti dažniausias manipuliacijos technikas – selektyvų faktų pateikimą, ištrauktų iš konteksto citatų naudojimą, emocingą kalbą, kuri apeliuoja į jausmus, o ne protą, netikslias statistikas. Kai mokate atpažinti šias technikas, tampa lengviau jas pastebėti.
Kai informacija tampa įrankiu, o ne našta
Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – informacijos perteklius yra realus iššūkis. Bet jis nėra neįveikiamas. Su aiškia strategija, gerais įrankiais ir šiek tiek disciplinos, galite paversti chaotišką informacijos srautą į tvarkingą ir naudingą žinių šaltinį.
Svarbiausia pamoka, kurią išmokau – mažiau dažnai reiškia daugiau. Geriau skaityti mažiau šaltinių, bet kokybiškai, nei bandyti aprėpti viską ir nieko neįsiminti. Geriau skirti laiko gilesniam supratimui, nei bėgti paskui kiekvieną naują antraštę.
Informacijos valdymas – tai ne vienkartiška užduotis, o nuolatinis procesas. Jūsų poreikiai keisis, atsiras naujų šaltinių, seni gali pablogėti. Kartais verta peržiūrėti savo sąrašą ir paklausti – ar šie šaltiniai vis dar teikia vertę? Ar yra geresnių alternatyvų?
Nepamirškite, kad tikslas nėra žinoti viską. Tai neįmanoma ir nereikalinga. Tikslas – žinoti tai, kas svarbu jums, suprasti procesus ir tendencijas, turėti pakankamai informacijos priimti gerus sprendimus savo gyvenime. Jei tai pasiekiate, vadinasi, valdote informacijos srautą sėkmingai.
Ir galiausiai – išmokite atsitraukti. Nuolatinis naujienų vartojimas gali tapti priklausomybe, kuri kenkia psichinei sveikatai. Kartais geriausias dalykas, kurį galite padaryti – išjungti visus įrenginius ir praleisti laiką be jokios informacijos srauto. Pasaulis palauks, o jūs grįšite su švieža galva ir didesne energija.