Kategorija: Transportas

Miestas kasa – vairuotojai kenčia

Kaunas jau seniai žinomas kaip miestas, kuriame gatvių rekonstrukcija – beveik amžinas reiškinys. Tačiau 2026-ieji žada būti ypač intensyvūs: savivaldybė patvirtino ambicingą infrastruktūros atnaujinimo planą, kuris palies kelis didžiausius miesto rajonus vienu metu. Tai reiškia, kad tūkstančiai kasdien važiuojančių kauniečių turės iš naujo pergalvoti savo maršrutus.

Vilijampolė ir Šančiai – pirmieji eilėje

Didžiausi pokyčiai laukia Vilijampolės gyventojų. Planuojama rekonstruoti kelis pagrindinius sankryžų mazgus ties Demokratų gatve, o tai praktiškai reiškia, kad rytinis įvažiavimas į miesto centrą taps tikru galvos skausmu. Vairuotojai, kasdien ryte skubantys į darbą, turės ieškoti alternatyvių kelių per Žaliakalnį arba Panemunę – abu variantai pridės bent 15–20 minučių prie įprastos kelionės.

Šančiuose situacija kiek kitokia. Čia rekonstrukcija labiau palies pėsčiųjų infrastruktūrą ir dviračių takus, tačiau darbai Jonavos gatvės atkarpoje sukels eismo ribojimus, kurie tiesiogiai paveiks tranzitinį srautą iš pietinių miesto dalių. Vietiniai gyventojai jau dabar skundžiasi, kad informacijos apie planuojamus darbus beveik nėra – apie viską sužino iš socialinių tinklų, ne iš oficialių šaltinių.

Centras: vėl spūstys, vėl nervinimasis

Miesto centras – atskira istorija. Laisvės alėjos ir aplinkinių gatvių tinklo modernizavimas planuojamas jau keletą metų, ir 2026-aisiais darbai turėtų pagaliau prasidėti. Problema ta, kad centrinė miesto dalis ir be rekonstrukcijos piko valandomis primena stovintį automobilių muziejų. Pridėjus statybų techniką ir susiaurintus eismo juostas, situacija gali tapti tikrai kritine.

Viešojo transporto ekspertai jau dabar ragina savivaldybę koordinuoti darbus taip, kad autobusų ir troleibusų maršrutai būtų kuo mažiau trikdomi. Teoriškai tai skamba protingai. Praktikoje Kauno patirtis rodo, kad viešasis transportas rekonstrukcijų metu dažniausiai nukenčia pirmiausia.

Ką tai reiškia paprastam kauniečiui

Žmonės, gyvenantys paveiktuose rajonuose, jau dabar pradeda skaičiuoti nuostolius. Smulkaus verslo atstovai Vilijampolėje nerimauja dėl sumažėjusio klientų srauto – kai gatvė užkasta, žmonės tiesiog nebeužsuka. Panašią patirtį turėjo ir Šilainių verslininkai ankstesnių rekonstrukcijų metu.

Tėvai, vežantys vaikus į mokyklas, taip pat turės perskaičiuoti laiką. Keletas mokyklų paveiktuose rajonuose jau kreipėsi į savivaldybę prašydamos iš anksto informuoti apie darbus, kad galėtų organizuoti alternatyvų logistiką.

Dviratininkai ir pėstieji, paradoksalu, gali iš viso to net laimėti – jei darbai bus atlikti kokybiškai, nauja infrastruktūra turėtų gerokai pagerinti judėjimo sąlygas. Klausimas tik, ar tie darbai bus atlikti laiku ir be įprastų vėlavimų.

Ar miestas išmoko iš praeities klaidų?

Kaunas turi gerų rekonstrukcijų pavyzdžių – Laisvės alėjos pėsčiųjų zona, atnaujintas Nemuno krantinės ruožas. Tačiau turi ir tokių, kurie tapo anekdotais: gatvės, kurias kasė du kartus per metus, projektai, užsitęsę dvigubai ilgiau nei planuota, ir informacijos vakuumas, paliekantis gyventojus spėlioti.

2026-ųjų rekonstrukcija bus savotiškas egzaminas – ne tik inžinerinis, bet ir komunikacinis. Jei savivaldybė sugebės iš anksto ir aiškiai informuoti gyventojus, pasiūlyti realias alternatyvas ir laikytis grafikų, miestas išeis iš šio proceso stipresnis. Jei ne – kauniečiai vėl turės papildomą priežastį murmėti pakeliui į darbą, stovėdami spūstyje prie dar vienos nebaigtos statybvietės.

Kas apskritai vyksta?

Jei gyveni Kaune arba reguliariai čia važiuoji, turbūt jau girdėjai šnekas apie artėjančius darbus. 2026-ieji žada būti tikra gatvių rekonstrukcijų fiesta – ir tai nėra tas atvejis, kai kažkur toli kažką perkasa, o tu net nepajunti. Šįkart kalbame apie pokyčius, kurie tiesiogiai palies tūkstančių žmonių rytinę kavą, kelionę į darbą ir grįžimą namo.

Savivaldybė jau kurį laiką kalba apie infrastruktūros atnaujinimą, ir 2026-ieji atrodo kaip tas momentas, kai planai pagaliau virsta betonamaišiais ir apylankų ženklais. Klausimai, kurie rūpi daugumai – kur konkrečiai, kiek laiko ir ar tikrai verta tiek kančių?

Vilijampolė ir Šančiai – pirmieji eilėje

Vilijampolė jau seniai laukė rimtesnio dėmesio. Kai kurios gatvės ten atrodo taip, lyg paskutinį kartą buvo tvarkytos dar sovietmečiu – ir tai ne metafora. Planuojama rekonstruoti kelis pagrindinius koridorius, kurie jungia rajoną su centru. Tai reiškia, kad žmonės, kasdien važiuojantys per Vilijampolės tiltą ar aplink jį, turės ieškoti alternatyvų.

Šančiuose situacija panaši. Rajonas pastaraisiais metais gerokai pagyvėjo – naujų kavinių, žmonių, dviračių. Bet gatvės po tuo visu gyvenimu vis dar tos pačios, senos. Rekonstrukcija čia turėtų apimti ir pėsčiųjų infrastruktūrą, kas iš principo yra gerai, bet statybų periodo metu – tikras galvos skausmas vietiniams.

Centras: ir taip spūstys, bus dar blogiau

Centro gatvių darbai – tai ta tema, nuo kurios kauniečiai iš karto susiraukia. Laisvės alėjos ir jos apylinkių zona jau dabar reikalauja kantrybės, o kai prasidės rimtesni darbai, situacija gali tapti tikrai įtempta. Kalbama apie kelių sankryžų pertvarkymą, kuris ilgainiui turėtų pagerinti srautus, bet trumpuoju laikotarpiu – klasikinis „prieš gerėjant bus blogiau” scenarijus.

Ypač įdomu stebėti, kaip tai paveiks viešąjį transportą. Troleibusų ir autobusų maršrutai turbūt bus keičiami, o tai reiškia, kad žmonės, kurie metų metus važiuoja tuo pačiu maršrutu, staiga turės iš naujo mokytis, kaip patekti iš taško A į tašką B.

Žaliakalnis ir Aleksotas – tylieji nukentėjusieji

Apie šiuos rajonus kalbama kiek mažiau, bet tai nereiškia, kad jie išvengs pokyčių. Žaliakalnio specifika – siauros gatvės, kuriose ir be rekonstrukcijų prasilenkti su kitu automobiliu yra menas. Jei ten dar atsiras statybų technika ir apylankos, gyventojai turės tikrai pasukti galvą.

Aleksote planuojami darbai susiję su jungtimis prie tilto – o tai automatiškai reiškia, kad kamščiai rytais ir vakarais taps dar labiau nuspėjama kasdienybės dalimi. Žmonės, kurie dirba kitoje Nemuno pusėje, jau dabar skaičiuoja, ar neverta pradėti važiuoti dviračiu.

Ką tai reiškia paprastam žmogui?

Realiai kalbant – teks prisitaikyti. Keletas praktinių dalykų, kuriuos verta turėti galvoje:

• Išvykimo laikas turės padidėti bent 15-20 minučių, ypač piko valandomis
• Navigacijos programėlės taps geriausiomis draugėmis – jos greičiau reaguoja į eismo pokyčius nei bet koks planas
• Viešasis transportas, nors ir pats patirs pokyčių, daugelyje situacijų bus greitesnis nei automobilis
• Dviračiai ir paspirtukai – ne tik mados reikalas, bet ir tikrai pragmatiškas sprendimas

Verslas centrinėse gatvėse taip pat jaus spaudimą. Mažesnės kavinės ir parduotuvės, kurioms svarbus praeinančių žmonių srautas, turės pagalvoti, kaip išlaikyti klientus tuo laikotarpiu, kai prieiga prie jų bus apsunkinta.

Ar tai bent jau verta?

Čia ir yra tas klausimas, kurį sau užduoda kiekvienas, stovėdamas kamštyje šalia statybų tvoros. Trumpas atsakymas – taip, bet tik jei darbai bus padaryti kokybiškai ir tikrai pagal planą. Kauno infrastruktūra daugelyje vietų tikrai reikalinga atnaujinimo, ir kažkada tas momentas turi ateiti.

Ilgesnis atsakymas – viskas priklausys nuo to, kaip savivaldybė sugebės koordinuoti darbus ir komunikuoti su gyventojais. Jei informacija bus pateikiama laiku, jei apylankos bus logiškai suplanuotos ir jei darbai nevėluos metais, tai 2026-ieji bus tiesiog sudėtingas, bet prasmingai praleistas laikotarpis. Jei ne – turėsime dar vieną istoriją apie tai, kaip „turėjo būti geriau, bet kažkaip ne taip išėjo.”

Tad kol kas – stebime, planuojame ir tikimės, kad bent jau navigacijos programėlės nesuges pačiu blogiausiu momentu.

Vėl kasa. Vėl kamščiai. Vėl pažadai

Kauno savivaldybė jau kurį laiką šneka apie 2026-ųjų gatvių rekonstrukcijos planus kaip apie kažką neišvengiamo ir būtino. Techniškai – taip, infrastruktūra sensta, vamzdžiai pūsta, asfaltas byrėjo dar prieš dešimtmetį. Bet tai, kaip visa tai planuojama ir komunikuojama gyventojams, kelia rimtų klausimų. Nes vienas dalykas yra rekonstruoti miestą, o visai kitas – padaryti tai taip, kad žmonės galėtų normaliai gyventi tuo metu, kai viskas vyksta.

Kurie rajonai atsidurs epicentre

Pagal dabar žinomus planus, didžiausi eismo pokyčiai laukia Vilijampolės, Šančių ir dalies Aleksoto gyventojų. Vilijampolė – jau seniai problema: tiltas, senas gatvių tinklas, ribotos alternatyvos. Jei ten prasidės rimtesni darbai, žmonės, važiuojantys į centrą, tiesiog neturės kur sukti. Šančiuose situacija panaši – siauros gatvės, daug gyvenamųjų namų, mažai erdvės manevruoti.

Centrinė dalis taip pat neišvengs pokyčių. Laisvės alėjos ir gretimų gatvių zona jau dabar yra perpildyta, o bet koks papildomas apribojimas čia veikia kaip domino efektas – spūstys persikelia į Savanorių prospektą, iš ten į Jonavos gatvę, ir taip toliau, kol visas miestas stovi.

Autobusai, kuriais niekas nevažiuoja – ir kodėl tai problema būtent dabar

Savivaldybė tradiciškai siūlo tą patį receptą: naudokitės viešuoju transportu. Skamba logiškai, kol nepabandai. Kaunas nėra Vilnius, o viešojo transporto tinklas čia vis dar turi rimtų spragų. Kai kuriuose rajonuose autobusai važiuoja taip retai, kad žmogui paprasčiau paeiti pėsčiomis pusę miesto, nei laukti stotelėje.

Jei rekonstrukcija prasidės be realaus viešojo transporto sustiprinimo – papildomų reisų, laikinų maršrutų, bent jau aiškaus grafiko – tai „naudokitės autobusu” skambės kaip pasityčiojimas. Ypač iš tų, kurie dirba pamainomis arba gyvena rajonuose, kur autobusas važiuoja kartą per valandą.

Verslas, kuris tyliai kenčia

Apie tai kalbama mažiausiai, bet tai viena opiausių problemų. Smulkus verslas – kavinės, parduotuvės, paslaugų įmonės – tiesiogiai priklauso nuo to, ar prie jų galima privažiuoti. Rekonstrukcijos metu uždaromos gatvės, panaikinamos parkavimo vietos, sumažėja lankytojų srautas. Tai ne teorija – tai nutiko Vilniuje per Konstitucijos prospekto darbus, tai nutiko Kaune per ankstesnes rekonstrukcijas.

Kompensacijų mechanizmas tokiems atvejams Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Verslas tiesiog turi išgyventi arba ne. Ir dažnai pasirenka antrą variantą.

Tai kas, leisti infrastruktūrai griūti?

Ne. Rekonstrukcija reikalinga, ir ginčytis su tuo būtų naivu. Bet problema ne pačiuose darbuose – problema yra sisteminis nesugebėjimas jų tinkamai suplanuoti ir koordinuoti. Kasmet matome tą patį: darbai prasideda vėliau nei žadėta, trunka ilgiau nei planuota, gyventojai sužino apie eismo pakeitimus paskutinę minutę, o alternatyvūs maršrutai būna arba neegzistuojantys, arba tokie nepatogūs, kad žmonės tiesiog stovi spūstyse.

2026-ieji gali būti kitaip – jei savivaldybė iš anksto ir atvirai paskelbs konkrečius planus, jei viešasis transportas bus realiai sustiprintas dar prieš prasidedant darbams, ir jei verslas bei gyventojai bus traktuojami kaip partneriai, o ne kaip kliūtis. Kol kas signalai nėra labai optimistiški. Bet gal bent šįkart apsiriksime.

Kas laukia Kauno gatvių tinklo

2026-ieji Kaunui bus gana intensyvūs statybų prasme. Miesto savivaldybė yra patvirtinusi kelis stambesnius infrastruktūros projektus, kurie palies centrines ir priemiesčių gatves. Tai nėra kažkas netikėto – dalis vamzdynų ir dangos sluoksnių buvo kloti dar sovietmečiu, tad rekonstrukcija tiesiog neišvengiama.

Kol kas oficialiai patvirtintų sąrašų nėra daug, tačiau iš viešųjų pirkimų dokumentų ir savivaldybės posėdžių protokolų galima susidaryti bendrą vaizdą, kur darbai bus labiausiai juntami.

Kurios zonos labiausiai paveiks kasdienį judėjimą

Didžiausias galvos skausmas tikėtinas Vilijampolės rajone, kur planuojama rekonstruoti keletą gatvių, jungiančių tiltą su gyvenamaisiais kvartalais. Šis ruožas ir dabar nėra paprastas – spūstys rytais čia įprastas dalykas, o uždarius dalį eismo juostų situacija tikrai nepagerės.

Taip pat kalbama apie darbus Žaliakalnyje. Ten rekonstrukcija liečia ne tik dangą, bet ir požeminę infrastruktūrą, vadinasi, darbai užsitęs ilgiau nei vieną sezoną. Gyventojai, kurie kasdien važiuoja į centrą, greičiausiai turės ieškoti alternatyvių maršrutų.

Centrinė miesto dalis irgi neišvengs pokyčių. Laisvės alėjos perimetras ir gretimos gatvės jau kurį laiką yra savivaldybės planuotojų akiračio centre – ten infrastruktūra sena, o pėsčiųjų srautai reikalauja persvarstyti eismo organizavimą iš esmės.

Ką tai reiškia praktiškai

Viešasis transportas tokiais atvejais paprastai keičia maršrutus, bet ne visada tai vyksta sklandžiai. Praėjusių rekonstrukcijų patirtis Kaune rodo, kad autobusų nuokrypiai kartais būna nepakankamai komunikuojami, ir žmonės tiesiog sužino apie pakeitimus stotelėje.

Automobilių srautai persikels į šalutines gatves, kurių danga dažnai nėra skirta tokiam intensyvumui. Tai reiškia greitesnį nusidėvėjimą ir papildomas išlaidas ateityje – tai savotiškas užburtas ratas, kurį miestai retai sugeba išspręsti iš anksto.

Dviratininkai ir pėstieji šioje situacijoje atsiduria dviprasmiškoje padėtyje. Viena vertus, rekonstrukcija dažnai apima ir infrastruktūros jiems gerinimą. Kita vertus, statybų laikotarpiu judėjimas tampa sudėtingesnis ir ne visada saugus.

Kol lapai dar nenukritę

Geriausia, ką galima padaryti jau dabar – stebėti savivaldybės skelbiamus viešuosius pirkimus ir posėdžių darbotvarkes. Ten informacija pasirodo anksčiau nei žiniasklaidoje. Taip pat verta sekti Kauno miesto inžinerinės infrastruktūros departamento komunikaciją – jie paprastai skelbia darbus bent keliomis savaitėmis iš anksto.

2026-ųjų rekonstrukcija nebus nei pirmoji, nei paskutinė. Miestas keičiasi lėtai, kartais nepatogiai, bet keičiasi. Svarbiausia – nepanikuoti dėl kiekvienų uždarytų juostų ir turėti bent vieną atsarginį maršrutą kišenėje. To dažniausiai pakanka.

Kaunas keičia veidą – ir tai jau visai čia pat

Jei gyvenate Kaune arba reguliariai važiuojate per šį miestą, 2026-ieji bus metai, kurių tikrai nepamirškite. Planuojama gatvių rekonstrukcija – tai ne eilinis asfalto lopymas, o rimti, plataus masto darbai, kurie perbraižys kasdienio eismo įpročius šimtams tūkstančių žmonių. Ir geriau apie tai žinoti iš anksto, nei ryte sėsti į automobilį ir suprasti, kad jūsų įprasta trasa tiesiog… dingusi.

Centras ir Senamiestis – labiausiai jautri zona

Centrinė miesto dalis tradiciškai kenčia labiausiai bet kokių rekonstrukcijų metu, ir 2026-ieji nebus išimtis. Laisvės alėjos apylinkės bei jungiamosios gatvės tarp Senamiesčio ir Žaliakalnio turėtų sulaukti reikšmingų infrastruktūros pokyčių. Tai reiškia, kad žmonės, kasdien ryte skubantys į darbą per miesto šerdį, turės rimtai pergalvoti savo maršrutus.

Verslo savininkams šioje zonoje – ypatingas dėmesys. Sumažėjęs automobilių srautas gali reikšti mažiau spontaniškų lankytojų, bet tuo pačiu – daugiau erdvės pėstiesiems, kurie, statistiškai, išleidžia daugiau nei tie, kurie tik pravažiuoja pro šalį.

Žaliakalnis ir Šilainiai – du skirtingi scenarijai

Žaliakalnis, kaip vienas tankiausiai apgyvendintų rajonų, susidurs su tikra logistine galvosūkiu. Siauros gatvės, ribotos alternatyvos – čia rekonstrukcija gali sukurti tikras kamštis piko valandomis. Gyventojai, kurie įpratę per 10 minučių nusileisti į centrą, turėtų psichologiškai pasiruošti, kad ta kelionė gali pailgėti dvigubai.

Šilainiai – visai kita istorija. Rajonas su platesne gatvių tinklo struktūra greičiausiai pereis rekonstrukciją sklandžiau, nors ir čia bus atkarpų, kur eismas bus nukreipiamas alternatyviais keliais. Čia didžiausia problema – ne pats eismas, o viešojo transporto maršrutų galimi pakeitimai, kurie paveiks tuos, kurie kasdien naudojasi autobusais.

Viešasis transportas – galimybė, kurią verta pagriebti

Štai kur slypi tikras potencialas! Rekonstrukcijų laikotarpiai istoriškai yra puikus metas miestams paspartinti viešojo transporto plėtrą – ir Kaunas jau kelerius metus investuoja į troleibusų bei autobusų parko atnaujinimą. Jei 2026-aisiais miestas sugebės pasiūlyti realią, patikimą alternatyvą privačiam automobiliui, dalis vairuotojų gali tiesiog… persėsti. Ir tai būtų tikras laimėjimas visiems.

Dviračių infrastruktūra taip pat turėtų plėstis kartu su rekonstrukcijomis – bent jau pagal oficialius planus. Vasaros mėnesiais tai gali tapti greičiausiu būdu judėti per miestą.

Ką tai reiškia jūsų rytinei kavai ir ne tik

Galų gale, visa ši rekonstrukcija – tai trumpalaikis skausmas dėl ilgalaikio gėrio. Taip, 2026-ieji bus sudėtingi. Taip, bus dienų, kai norėsite tiesiog sėdėti namuose. Bet Kaunas jau seniai buvo pribrendęs rimtiems infrastruktūros pokyčiams, ir kiekviena rekonstruota gatvė – tai žingsnis link miesto, kuriame vaikščioti, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu bus tiesiog malonu. Svarbiausia dabar – sekti oficialius miesto savivaldybės pranešimus, iš anksto apgalvoti alternatyvius maršrutus ir, galbūt, išbandyti tą troleibusą, į kurį dar niekada nesate sėdę. Kartais miestas keičiasi – ir mes keičiamės kartu su juo.

ERROR: Could not find suitable phrase after 3 attempts

Kas iš viso vyksta?

Jei gyvenate Kaune arba reguliariai važinėjate per miestą, turbūt jau girdėjote šnabždesių apie artėjančius darbus. 2026-ieji žada būti tikras išbandymas vairuotojams, dviratininkams ir tiesiog žmonėms, kurie kiekvieną rytą bando laiku pasiekti darbą. Rekonstrukcijų planas nemažas, o kai kurie rajonai tikrai pajus tai ant savo kailies.

Kaunas jau kurį laiką gyvena nuolatinių remontų ritmu – kas vasara kažkur kažkas kasta, užtverta, apvažiuojama. Bet 2026-aisiais, pasak miesto savivaldybės planų, darbų mastas bus kur kas didesnis nei įprastai.

Kurie rajonai turėtų labiausiai nerimaut

Pirmiausia – Vilijampolė. Tilto ir pagrindinių jungčių su centru rekonstrukcija čia gali sukurti tikrą logistinį košmarą. Vilijampolė ir taip nėra pats lengviausias rajonas patekti į centrą, o jei dar susiaurins eismo juostas arba visai uždarys kai kuriuos ruožus – rytiniai spūsčiai gali tapti legendiniais.

Antra problema zona – Šilainiai. Tai vienas tankiausiai apgyvendintų Kauno mikrorajonų, ir bet kokie eismo pokyčiai čia iš karto paveikia tūkstančius žmonių. Planuojami darbai prie pagrindinių gatvių, jungiančių rajoną su likusiu miestu, reiškia, kad autobusų maršrutai irgi gali kisti.

Ir, žinoma, centras. Laisvės alėjos ir aplinkinių gatvių infrastruktūros atnaujinimas – tai viena, bet kai darbai vyksta vienu metu keliose vietose, miestas tiesiog užsikemša. Centras visada buvo jautrus bet kokiems eismo pokyčiams, o čia kalbame apie rimtus darbus.

Ką tai reikš eiliniam kauno gyventojui

Realiai – papildomų 20-40 minučių prie kelionės laiko. Skamba ne taip baisiai, bet kai tai kasdien, kiekvieną rytą, kelis mėnesius iš eilės – pradedi suprasti, kodėl žmonės keikia miesto planuotojus.

Viešasis transportas teoriškai turėtų tapti patrauklesnis alternatyva – kai gatvės užkimštos, autobusas su atskira juosta kartais laimės prieš asmeninį automobilį. Bet jei ir autobusų maršrutai bus keičiami dėl rekonstrukcijų, tai jau kitas klausimas.

Dviratininkai gali turėti ir gerų naujienų – dalis rekonstrukcijų apima dviračių infrastruktūros plėtrą. Bet kol darbai vyksta, važiuoti per statybvietes irgi nėra malonumas.

Kaip išgyventi šį periodą be nervų krizės

Keletas praktinių dalykų, kurie tikrai padės. Pirma – sekite savivaldybės komunikaciją, nes darbų grafikai keičiasi, ir geriau sužinoti apie uždarytą gatvę iš anksto nei ryte prieš darbą. Antra – rimtai apsvarstykite alternatyvius maršrutus jau dabar, kol dar nėra spaudimo.

Jei dirbate lanksčiu grafiku – pasinaudokite tuo. Išvažiuoti 30 minučių anksčiau arba vėliau kartais reiškia visiškai kitokią kelionę. Ir galiausiai – gal pagaliau tas dviratis, kuris stovi balkone nuo 2021-ųjų, sulauks savo momento.

Skausmas, kuris (galbūt) atsipirks

Sunku nepasimurmėti, kai kiekvieną vasarą kažkas rekonstruojama, o rezultatai ne visada akivaizdūs. Bet sąžiningai – dalis Kauno gatvių infrastruktūros tikrai atgyveno savo, ir geriau tai spręsti dabar nei laukti, kol asfaltas taps visiškai nebevažiuojamas.

2026-ieji bus sudėtingi. Tikėtina, kad bus momentų, kai norėsis tiesiog sėdėti namuose ir niekur nevažiuoti. Bet jei darbai bus padaryti tinkamai – ir tai didelis „jei” – po kelių metų galėsime važiuoti geresnėmis gatvėmis. Kaunas pastaraisiais metais tikrai keičiasi į gerąją pusę, ir rekonstrukcijos yra dalis to proceso, kad ir kaip erzintų trumpuoju laikotarpiu. Tad galbūt verta turėti šiek tiek kantrybės – bent jau tiek, kiek jos pakanka neišvažiuoti pro raudoną šviesą prie kamščio.