Kodėl verta sekti, ką veikia savivaldybė?
Žinot, daug kas mano, kad savivaldybės sprendimai – tai kažkas nuobodu, pilna biurokratinio žargono ir iš esmės neturi įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui. Bet tiesą pasakius, būtent savivaldybė sprendžia, ar jūsų rajone atsiras nauja darželio vieta, ar pagaliau sutvarkys tą duobėtą gatvę, kuria važiuojate į darbą, ar leis pastatyti dar vieną prekybos centrą šalia jūsų namo.
Aš pats keletą metų stebiu Kauno savivaldybės veiklą ir galiu pasakyti – kai pradedi gilintis, suprati, kad čia vyksta tikras gyvenimas su visais jo privalumais ir trūkumais. Kartais net įdomiau nei serialas. Tik štai problema – informacijos labai daug, ji išmėtyta įvairiose vietose, ir reikia žinoti, kur ieškoti ir kaip tą viską suprasti.
Šis straipsnis skirtas visiems – ir paprastiems gyventojams, kurie nori žinoti, kas vyksta jų mieste, ir žurnalistams, ieškančiems temų ar tiesiog norintiems efektyviau dirbti su savivaldybės informacija. Pasidalinsiu praktiniais patarimais, kuriuos išmokau patirdamas nemažai klaidų ir praradęs ne vieną valandą blūdydamas savivaldybės svetainėse.
Kur rasti oficialią informaciją apie sprendimus
Pirmiausia – oficialūs šaltiniai. Kauno miesto savivaldybė, kaip ir visos kitos Lietuvoje, privalo skelbti savo sprendimus viešai. Bet žinojimas, kad informacija kažkur yra, dar nereiškia, kad ją lengva rasti.
Savivaldybės svetainė – tai jūsų pirmasis punktas. Eikite į kaunas.lt ir ieškokite skilties „Savivaldybė” arba „Tarybos veikla”. Čia rasite tarybos posėdžių darbotvarkę, sprendimų projektus ir priimtus sprendimus. Bet dėmesio – svetainė ne visada intuityviai suprantama. Kartais tenka paspaudinėti kelis kartus, kol rasi, ko reikia.
E-demokratija – tai platforma, kur skelbiami teisės aktų projektai viešam svarstymui. Čia galite ne tik skaityti, bet ir komentuoti, teikti pastabas. Tiesa, ne visi sprendimai ten patenka, bet svarbiausi – tikrai taip. Įsidėmėkite adresą e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP – čia rasite ir Kauno savivaldybės dokumentus.
Posėdžių protokolai ir garso įrašai – nuo 2019 metų savivaldybės privalo skelbti ne tik protokolus, bet ir garso įrašus. Tai neįtikėtinai naudinga, nes protokoluose dažnai nurodoma tik „nutarta”, o diskusijos metu išsakomi argumentai, kurie padeda suprasti sprendimo logiką. Tiesa, klausytis dviejų valandų posėdžio įrašo – ne pats maloninusias užsiėmimas, bet kartais verta.
Dar viena svarbi vieta – Juridinių asmenų registras (rekvizitai.vz.lt). Čia rasite informacijos apie savivaldybės įmones, jų vadovus, finansines ataskaitas. Jei norite suprasti, kaip veikia „Kauno švara” ar „Kauno autobusai”, čia prasideda tyrimas.
Kaip suprasti savivaldybės sprendimų struktūrą
Gerai, radote sprendimą. Atidarote PDF failą ir… matote kelių puslapių dokumentą, kuriame pilna „vadovaujantis”, „atsižvelgiant” ir kitų teisinių formuluočių. Kaip tai skaityti?
Pirma, supraskit sprendimo anatomiją. Kiekvienas sprendimas turi kelias dalis:
– Preambulę (įvadinę dalį) – čia nurodoma, kokiais įstatymais vadovaujamasi
– Motyvuojamąją dalį – kodėl reikia šito sprendimo
– Rezoliucinę dalį – pats sprendimas, kas konkrečiai nutarta
– Priedus – jei yra (planai, skaičiavimai, sutartys)
Man asmeniškai labiausiai padeda skaityti iš galo. Taip, rimtai. Pirmiausia perskaitau rezoliucinę dalį – kas nutarta. Tada, jei reikia daugiau konteksto, grįžtu į motyvuojamąją dalį. Preambulę dažniausiai praleidžiu, nebent tai kažkas labai specifinio.
Atkreipkite dėmesį į sprendimo numerį ir datą. Sprendimai numeruojami pagal posėdį ir eilės numerį. Pavyzdžiui, T-123 reiškia tarybos sprendimą, o M-456 – mero potvarkį. Tai svarbu, kai vėliau ieškote susijusių dokumentų ar norite sekti, kaip sprendimas įgyvendinamas.
Dar vienas patarimas – ieškokite skaičių. Jei sprendime kalbama apie finansavimą, projektą ar kokį nors konkretų veiksmą, visada bus nurodytos sumos, terminai, atsakingi asmenys. Tai konkrečiausia informacija, kuri dažnai paslepta teksto viduryje.
Sekimo įrankiai ir būdai
Gerai, dabar žinote, kur ieškoti ir kaip skaityti. Bet kaip sekti reguliariai, neprarandant proto ir nepaskęstant informacijos sraute?
RSS srautai – jei dar naudojate RSS skaitytuvą (aš naudoju Feedly), galite užsiprenumeruoti savivaldybės naujienų srautą. Tiesa, ne visada jis veikia sklandžiai, bet bent jau pagrindiniai pranešimai ateina.
El. pašto prenumerata – kai kurios savivaldybės siūlo prenumeruoti naujienlaiškius. Kauno atveju tai ne pats efektyviausias būdas, nes naujienlaiškiai dažnai orientuoti į PR, o ne į realius sprendimus. Bet vis tiek geriau nei nieko.
Google Alerts – nustatykite įspėjimus su raktažodžiais „Kauno savivaldybė” + jūsų dominanti tema. Pavyzdžiui, „Kauno savivaldybė + Žaliakalnis” arba „Kauno savivaldybė + viešasis transportas”. Gausite pranešimus, kai internete pasirodys nauji straipsniai ar dokumentai su šiais žodžiais.
Socialiniai tinklai – sekite savivaldybės Facebook ir kitus kanalus. Taip, ten daugiausia PR turinys, bet kartais pasirodo ir naudingos informacijos. Be to, komentaruose galite rasti kitų gyventojų nuomonių ir pastebėjimų.
Mano asmeninis būdas – kalendorius su priminimais. Tarybos posėdžiai vyksta reguliariai, paprastai kartą per mėnesį. Įsirašau į kalendorių datą, kai turėtų būti paskelbta darbotvarkė (paprastai savaitę prieš posėdį), ir datą, kai įvyks posėdis. Taip niekada nepraleisiu svarbių sprendimų.
Kaip analizuoti finansinius sprendimus
Čia prasideda sudėtingesnė dalis, bet būtent finansai dažnai atskleidžia įdomiausias istorijas. Savivaldybės biudžetas – tai ne tiesiog skaičių lentelė, tai prioritetų žemėlapis.
Pirmiausia, supraskit biudžeto ciklą. Biudžetas tvirtinamas metų pabaigoje kitam metui. Bet per metus jis keičiamas – tai vadinasi „biudžeto tikslinimas”. Kartais tokių tikslinimų būna 5-10 per metus. Būtent čia vyksta įdomiausi dalykai – pinigai perkeliami iš vienos eilutės į kitą, atsiranda naujos išlaidos.
Kaip skaityti biudžetą? Biudžetas skelbiamas keliais formatais – yra bendroji dalis (pagal programas) ir detalioji (pagal ekonominę klasifikaciją). Jei nesate finansų ekspertas, pradėkite nuo programinės dalies. Ten pamatysite, kiek skiriama švietimui, kiek – kultūrai, kiek – infrastruktūrai.
Bet tikroji magija – palyginti skaičius. Paimkite praėjusių metų biudžetą ir palyginkite su šių metų. Kur padidėjo finansavimas? Kur sumažėjo? Tai atskleis savivaldybės prioritetus geriau nei bet kokie politikų pareiškimai.
Dar vienas svarbus dalykas – savivaldybės įmonių finansinės ataskaitos. Jos skelbiamos Juridinių asmenų registre. Pažiūrėkite, kaip pelningai (ar nuostolingai) dirba savivaldybės įmonės. Kartais rasite įdomių dalykų – pavyzdžiui, kodėl įmonė, turinti monopolį, dirba nuostolingai? Arba kodėl direktoriaus atlyginimas auga, kai įmonės rezultatai blogėja?
Patarimas žurnalistams: kai rašote apie didelę sumą, visada konvertuokite ją į suprantamus dalykus. Pavyzdžiui, „1 milijonas eurų – tai 50 eurų kiekvienam Kauno gyventojui” arba „už šiuos pinigus būtų galima nutiesti 10 km naujų dviračių takų”. Taip skaitytojai geriau supranta mastą.
Sekimas per žmones ir ryšius
Dokumentai – tai viena pusė. Bet savivaldybėje sprendimus priima žmonės, ir jų tarpusavio ryšiai dažnai paaiškina daugiau nei formalūs protokolai.
Tarybos nariai – susipažinkite su jais. Kas jie tokie? Kokias frakcijas atstovauja? Kokie jų verslo interesai? Visa ši informacija vieša – tarybos narių deklaracijos skelbiamos Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (vtek.lt). Čia rasite, kokį turtą jie turi, kur dirba, kokias pareigas eina.
Stebėkite, kaip balsuoja tarybos nariai. Balsavimo rezultatai skelbiami protokoluose. Kartais pamatysite įdomių dalykų – pavyzdžiui, politikas, kuris viešai kritikuoja projektą, balsuoja už jį. Arba frakcija, kuri turėtų būti opozicijoje, nuosekliai palaiko valdančiųjų sprendimus.
Interesų konfliktai – tai ypač svarbu sekti. Jei tarybos narys turi verslą statybų srityje ir balsuoja dėl detaliojo plano, kuris gali turėti įtakos jo verslui – tai potencialus interesų konfliktas. Tarybos nariai privalo nusišalinti, bet ne visada tai daro.
Patarimas: susikurkite duomenų bazę. Aš naudoju paprastą Excel lentelę, kur fiksuoju tarybos narius, jų verslo interesus, kaip jie balsuoja svarbiausiais klausimais. Per metus susidaro įdomi mozaika, kuri padeda suprasti, kas iš tikrųjų valdo miestą.
Viešųjų pirkimų stebėjimas
Jei norite suprasti, kur iš tikrųjų eina savivaldybės pinigai, turite sekti viešuosius pirkimus. Čia dažnai slypi įdomiausios istorijos.
Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema (cvpis.eviesiejipirkimai.lt) – čia skelbiami visi viešieji pirkimai. Galite ieškoti pagal perkančiąją organizaciją (Kauno miesto savivaldybė), pagal sumą, pagal datą.
Į ką atkreipti dėmesį:
– Pirkimai, kuriems taikoma supaprastinta tvarka – tai pirkimai iki tam tikros sumos, kuriems netaikomi visi reikalavimai. Kartais čia paslepiami įdomūs dalykai.
– Pakartotiniai pirkimai – jei pirkimas skelbiamas antrą kartą, reiškia, pirmą kartą kažkas nepavyko. Kodėl? Gal per aukšta kaina? Gal per griežti reikalavimai?
– Vienas dalyvis – jei pirkime dalyvauja tik vienas tiekėjas, tai raudonas vėliavėlis. Kodėl niekas daugiau nedalyvavo? Gal sąlygos buvo „pritaikytos” konkrečiam tiekėjui?
Sutarčių vykdymas – tai dar įdomesnė dalis. Pirkimas paskelbtas, sutartis pasirašyta, bet kaip ji vykdoma? Ar nepraleidžiami terminai? Ar neviršijama kaina? Deja, ši informacija ne visada lengvai prieinama, bet kartais galima rasti tarybos sprendimuose apie papildomo finansavimo skyrimą ar sutarties keitimą.
Praktinis patarimas: sekite ne tik didelius pirkimus. Kartais įdomiausi dalykai vyksta smulkiuose pirkimuose, kurie nesulaukia dėmesio. Pavyzdžiui, konsultacinių paslaugų pirkimai – už ką mokama dešimtys tūkstančių eurų konsultantams? Kokias ataskaitas jie pateikia? Ar tos ataskaitos viešos?
Teritorijų planavimo sprendimai
Jei gyvenant Kaune, teritorijų planavimas – tai tema, kuri tiesiogiai veikia jūsų gyvenimą. Kur statys naujus namus, kur bus parkai, kur – pramonė – visa tai sprendžiama per detaliuosius planus ir kitą teritorijų planavimo dokumentaciją.
Teritorijų planavimo dokumentų registras (tpdris.am.lt) – čia rasite visus Kauno teritorijų planavimo dokumentus. Galite ieškoti pagal adresą, pagal planavimo dokumento tipą, pagal būseną.
Kaip sekti:
– Nauji detaliųjų planų projektai – jie skelbiami viešam susipažinimui. Jei planuojama statyba jūsų rajone, būtent čia sužinosite pirmieji.
– Viešieji svarstymai – gyventojai gali teikti pastabas ir pasiūlymus. Verta dalyvauti, jei planavimas jus tiesiogiai veikia.
– Strateginis planavimas – bendrasis planas, specialieji planai. Tai ilgalaikiai dokumentai, bet jie nustato bendras taisykles.
Patarimas: mokykitės skaityti planus. Iš pradžių tai atrodo kaip hieroglifai – spalvotos zonos, skaičiai, sutartiniai ženklai. Bet iš tikrųjų tai ne taip sudėtinga. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia žiūrėti:
– Žemės naudojimo būdas (gyvenamoji, komercinė, mišri zona)
– Užstatymo intensyvumas (kiek aukštų, koks užstatymo plotas)
– Infrastruktūra (keliai, inžineriniai tinklai)
Statybos leidimai – tai jau konkretūs sprendimai leisti statyti. Jie taip pat skelbiami viešai. Jei matote, kad jūsų rajone prasideda statyba, galite patikrinti, ar yra leidimas, ar jis atitinka detalųjį planą.
Ką daryti su surinkta informacija
Gerai, dabar jūs sekate sprendimus, renkate informaciją, analizuojate skaičius. Bet kas toliau? Kaip panaudoti šią informaciją?
Jei esate gyventojas:
– Dalyvaukite viešuose svarstymuose – jūsų nuomonė svarbi, ir įstatymas suteikia teisę ją išsakyti.
– Kreipkitės į tarybos narius – jie jūsų atstovai. Jei matote problemą ar turite klausimą, rašykite jiems. Jų kontaktai vieši.
– Naudokite peticijų teisę – jei surinksit 3000 parašų (Kauno atveju), savivaldybė privalo svarstyti jūsų klausimą.
– Kreipkitės į žiniasklaidą – jei radote kažką įdomaus ar problemiško, žurnalistai bus dėkingi už patarimą.
Jei esate žurnalistas:
– Kurkite istorijas, ne tik perpasakokite faktus – sausas sprendimo perpasakojimas nieką nedomina. Bet jei parodysit, kaip tas sprendimas veikia realius žmones, tai jau istorija.
– Vizualizuokite duomenis – grafikai, žemėlapiai, infografikos padeda skaitytojams suprasti sudėtingus dalykus.
– Sekite pinigų kelią – nuo biudžeto eilutės iki realaus rezultato. Kur dingo pinigai? Kodėl projektas kainavo dvigubai daugiau nei planuota?
– Bendraukite su ekspertais – architektais, ekonomistais, teisininkais. Jie padės suprasti sudėtingus dalykus.
Dokumentų saugojimas – tai labai svarbu. Savivaldybės svetainėse dokumentai kartais dingsta ar perkeliami. Aš visus svarbius dokumentus išsisaugau PDF formatu su aiškiu pavadinimu (data_tema_dokumentotipas.pdf). Taip pat naudoju Wayback Machine (archive.org) – galite išsaugoti svetainės kopiją, jei bijote, kad informacija dings.
Tinklaveika – susiraskite bendraminčių. Gal yra kitų gyventojų ar žurnalistų, kurie taip pat seka savivaldybės veiklą? Galite dalintis informacija, pastebėjimais, kartu analizuoti. Aš pats esu kelių neformaliųjų grupių narys, kur keičiamės informacija apie Kauno savivaldybę.
Kai viskas susidėlioja į vietą
Žinot, pradėjus sekti savivaldybės sprendimus, pirmas įspūdis dažnai būna – „Dieve, kiek čia visko, kaip aš viską suspėsiu?”. Ir tai normalu. Bet po kurio laiko pradedi matyti šablonus, suprasti logiką, atpažinti svarbiausius dalykus.
Neturite sekti visko. Rimtai. Net profesionalūs žurnalistai specializuojasi – vieni seka finansus, kiti – teritorijų planavimą, treti – socialines paslaugas. Pasirinkite tai, kas jums įdomu ar aktualu, ir gilinkitės į tai.
Svarbiausias patarimas, kurį galiu duoti – būkite nuoseklūs. Geriau kas savaitę skirti valandą sekti sprendimus nei kartą per ketvirtį bandyti perskaityti viską iš karto. Informacija kaupiasi, ryšiai tarp sprendimų tampa aiškesni, pradedi suprasti, kas iš tikrųjų vyksta.
Ir nepamirškite – jūsų dėmesys turi reikšmę. Kai gyventojai ir žurnalistai seka savivaldybės veiklą, politikai žino, kad jų sprendimai bus pastebėti ir įvertinti. Tai skatina atsakingumą ir skaidrumą. Jūs netiesiog stebite – jūs darote įtaką.
Taip pat nesitikėkite greitų rezultatų. Savivaldybės procesai lėti, sprendimai įgyvendinami mėnesius ar net metus. Bet būtent ilgalaikis stebėjimas leidžia pamatyti tikrąjį vaizdą – ar įvykdomi pažadai, ar pasiekiami tikslai, ar efektyviai naudojami pinigai.
Ir paskutinis dalykas – kartais rasite dalykų, kurie jus nustebins ar net supykdys. Tai normalu. Bet stengtis būti objektyviais, rinkti faktus, klausti „kodėl?” prieš skubant daryti išvadas. Už kiekvieno sprendimo yra kontekstas, aplinkybes, kompromisai. Ne viskas yra korupcija ar nekompetencija – nors kartais būna ir to.
Savivaldybės sprendimų sekimas – tai ne vienkartinis veiksmas, o procesas. Kaip ir bet koks įgūdis, jis tobulėja praktikuojant. Pradėkite nuo mažo – pasirinkite vieną temą, vieną sprendimą, vieną projektą. Išsiaiškinkite jį nuo pradžios iki galo. O paskui – kitą. Ir dar vieną. Po kurio laiko pastebėsite, kad jau nebereikia ieškoti, kur kas skelbiama – žinote. Nebereikia galvoti, kaip skaityti dokumentą – skaitote automatiškai. Ir svarbiausia – pradėsite matyti savo miestą kitomis akimis, suprasti, kaip jis veikia, kas jį formuoja.
Tai kelionė, kuri reikalauja kantrybės, bet ji verta. Nes galiausiai tai jūsų miestas, jūsų pinigai (per mokesčius), jūsų gyvenimo kokybė. Ir turite teisę žinoti, kas su tuo visa vyksta.