Prisipažinsiu iš karto – pati kadaise naudojausi vertėju taip, kad dabar net gėda prisiminti. Įklijuodavau visą pastraipą, spausdavau „versti” ir tikėdavausi stebuklo. Rezultatas dažniausiai būdavo toks, kad gavėjas skaitydavo ir galvodavo, ar aš apskritai moku rašyti sakinius.
Per pastaruosius metus mačiau tiek daug žmonių darančių tas pačias klaidas su vertimo įrankiais, kad nusprendžiau surašyti jas vienoje vietoje. Gal kam nors sutaupys laiko ir nervų.
1. Renkasi pagal tai, kas pirmas iškrenta Google paieškoje
Klasika. Įvedi „online translator„, spusteli pirmą nuorodą ir viskas – tai dabar tavo įrankis visam gyvenimui. Bet paieškos rezultatai pirmose pozicijose dažnai atsiranda dėl SEO darbo, o ne dėl vertimo kokybės. Verta bent kelias minutes pašvęsti palyginimui.
2. Nepatikrina, kaip vertėjas tvarkosi su konkrečia kalbų pora
Čia labai svarbus dalykas, kurį dažnai pamiršta. Vienas ir tas pats įrankis gali puikiai versti iš anglų į vokiečių, bet visiškai susimauti su lietuvių-japonų pora. Kalbos struktūra, gramatika, žodžių tvarka – viskas skiriasi, ir ne visi algoritmai vienodai gerai apmokyti visoms kalboms.
3. Ignoruoja konteksto svarbą
Vertėjas gali puikiai išversti pavienį žodį, bet visiškai nepagauti, ką reiškia visas sakinys kontekste. Ypač su idiomomis, posakiais ar dviprasmiškais žodžiais. „Šaltas kaip ledas” ir pažodžiui išversta versija dažnai skamba absurdiškai kita kalba.
4. Naudoja tą patį įrankį viskam – nuo meilės laiškų iki teisinių dokumentų
Tai gal didžiausia klaida iš visų. Kasdieniam pokalbiui su draugu iš užsienio vienas įrankis puikiai tinka. Bet jeigu reikia versti sutartį, medicininę pažymą ar oficialų dokumentą – čia jau visai kita istorija. Formalūs tekstai reikalauja tikslumo, kurio dauguma nemokamų įrankių tiesiog neduoda.
5. Nepatikrina rezultato antrą kartą
Išverti tekstą, nukopijuoji, išsiunti – ir viskas. Bet vertėjai klysta, ir dažnai gana keistai. Kartais gaunasi sakiniai, kurie gramatiškai teisingi, bet prasmės neturi jokios. Paprasčiausias triukas – išsiversti tekstą atgal į originalo kalbą ir pasižiūrėti, ar prasmė išliko.
6. Pasitiki vertimu visiškai, be jokios abejonės
Ypač pavojinga, kai verčiami techniniai terminai ar specifinė terminologija. Vertėjas gali parinkti pažodinį atitikmenį, kuris konkrečioje srityje niekada nenaudojamas. Jeigu tekstas svarbus – profesinis, akademinis, verslo – visada verta perskaityti rezultatą kritiškai, o ne tiesiog priimti kaip galutinę tiesą.
7. Nekreipia dėmesio į privatumo klausimą
Šitą dalyką dažnai visai pamiršta. Kai įklijuoji tekstą į vertimo įrankį, kur tas tekstas keliauja toliau? Kai kurie įrankiai saugo duomenis, naudoja juos algoritmų mokymui ar net perduoda trečiosioms šalims. Su asmeniniais laiškais gal ir nesvarbu, bet su darbo dokumentais ar konfidencialia informacija – jau visai kitas reikalas. Verta bent kartą peržiūrėti privatumo politiką, prieš įklijuojant ką nors jautresnio.
Tai ką dabar su visu tuo daryti?
Nesu čia tam, kad sakyčiau, jog vertimo įrankiai blogi – visai priešingai, jie sutaupo krūvą laiko ir dažnai atlieka darbą visai neblogai. Bet kaip ir su bet kuriuo įrankiu, svarbu suprasti jo ribas. Vertėjas nėra magiška dėžutė, kuri visada teisinga – tai tik algoritmas, kuris bando atspėti, ką tu norėjai pasakyti.
Mano patarimas paprastas – eksperimentuok su keliais įrankiais, žiūrėk, kuris geriau tinka tavo konkrečiam poreikiui, ir niekada aklai nepasitikėk rezultatu, kai kalba eina apie ką nors svarbaus. O jeigu tekstas tikrai kritinis – kartais paprasčiausia paprašyti žmogaus, kuris moka tą kalbą, peržiūrėti rezultatą. Technologijos puikios, bet žmogiškas faktorius kol kas dar niekur nedingo.