Kauniečiai jau seniai įpratę žiemą skaičiuoti ne tik laipsnius už lango, bet ir eurus, kuriuos suryja šildymo sąskaita. Kai lauke minusas, o namuose norisi šilumos, dažnas pagalvoja – ar tikrai reikia mokėti tiek, kiek moku dabar? Pasirodo, ne visada. Kartais užtenka kelių paprastų pokyčių, kad sąskaita sumažėtų pastebimai, o gyventi šalčiau tikrai nereikės.
Nusprendžiau surinkti keletą patarimų, kurie tinka tiek daugiabučių gyventojams, tiek tiems, kas gyvena privačiuose namuose Kauno rajone. Kai kurie iš jų skambės akivaizdžiai, bet nustebsite, kiek žmonių jų vis dar nedaro.
1. Radiatorių niekas neturėtų dengti baldais
Skamba banaliai, bet ši klaida vis dar labai paplitusi. Jei prie radiatoriaus stovi sofa ar spinta, šiluma tiesiog neišsisklaido po kambarį taip, kaip turėtų. Ji susikaupia už baldo, o jūs įjungiate šildymą stipriau, manydami, kad kambaryje šalta. Užtenka atitraukti baldus bent 10–15 centimetrų nuo radiatoriaus, ir pajusite skirtumą jau per kelias dienas.
2. Langų sandarinimas – ne prabanga, o būtinybė
Senos statybos Kauno daugiabučiuose langai dažnai būna tokie, kad pro plyšius švilpauja vėjas net užsidarius. Sandarinimo juostelės kainuoja centus, o sutaupyti galima gerokai daugiau. Jei langai jau seniai keisti nebuvo, verta patikrinti sandarinimą rudenį, prieš prasidedant šalčiams – žiemą tą daryti bus nemalonu ir mažiau efektyvu.
3. Termostatiniai vožtuvai – investicija, kuri atsiperka
Jei jūsų bute dar nėra termostatinių vožtuvų ant radiatorių, verta apie tai pagalvoti rimtai. Jie leidžia reguliuoti temperatūrą kiekviename kambaryje atskirai – miegamajame gali būti vėsiau, o svetainėje šilčiau. Tai ne tik komforto, bet ir piniginės klausimas, nes nereikia šildyti visų patalpų vienodai, kai kai kurios iš jų naudojamos rečiau.
4. Užuolaidos naktį, atviri langai dieną
Saulėtą žiemos dieną verta trumpam praverti užuolaidas ar žaliuzes – net silpna saulė šiek tiek sušildo patalpą. O sutemus storos užuolaidos gali veikti kaip papildomas šilumos izoliatorius, sulaikydamos šilumą kambaryje. Tai vienas iš tų patarimų, kurie nieko nekainuoja, bet realiai veikia.
5. Šildymo sistemos priežiūra – nepamirškite oro išleidimo
Jei radiatorius šildo netolygiai arba viršuje šaltas, o apačioje karštas, greičiausiai sistemoje susikaupė oro. Tai reiškia, kad radiatorius dirba mažiau efektyviai nei galėtų. Oro išleidimas iš radiatoriaus – procedūra, kurią galima atlikti pačiam, tereikia specialaus raktelio ir kelių minučių laiko.
6. Temperatūros skirtumas tarp kambarių
Ne visose patalpose reikia palaikyti tokią pačią temperatūrą. Miegamajame dauguma žmonių geriau miega vėsesnėje aplinkoje, apie 18–19 laipsnių. Virtuvėje ar svetainėje, kur praleidžiama daugiau laiko budriai, galima palaikyti kelis laipsnius šilčiau. Kiekvienas papildomas laipsnis visame bute reiškia apie 5–7 proc. didesnes šildymo išlaidas, tad verta pagalvoti, kur tikrai reikia to šilumos pertekliaus.
7. Pasidomėkite šilumos punkto nustatymais
Daugiabučiuose dažnai būna taip, kad bendrijos šilumos punktas nustatytas neoptimaliai – arba per aukštai, arba nelanksčiai reaguoja į orų pokyčius. Verta pakalbėti su namo administratoriumi ar bendrijos pirmininku apie tai, ar sistema tikrai sureguliuota efektyviai. Kartais paprastas pokalbis gali atnešti daugiau naudos nei bet kokie individualūs veiksmai bute.
Šiluma be permokos – realu ar tik svajonė?
Tiesą sakant, dauguma šių patarimų nereikalauja didelių investicijų ar rimtų remontų. Užtenka atkreipti dėmesį į smulkmenas, kurias dažnai ignoruojame – atitraukti baldą, patikrinti sandarinimą, išleisti orą iš radiatoriaus. Kaunas žiemą būna tikrai šaltas, bet tai nereiškia, kad turime mokėti daugiau, nei būtina. Kartais didžiausią skirtumą padaro ne brangi technologija, o paprasčiausias įprotis atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta namuose. O jei jau ruošiatės rimtesniems pokyčiams – langų keitimui ar šildymo sistemos atnaujinimui – verta tai planuoti iš anksto, o ne tada, kai už lango jau spaudžia šaltis.